- pristigti
- 1 pristìgti intr. 1. M, Š, LL301, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pritrūkti: Pristigaũ šieno pavasarį J. Pristigom grūdų duonai J.Jabl. Kai pristiñgam duonos, einam skolyt Krs. Pristigsì – ateik, duosiu, tik nevok Mlt. Baigiam pristìgt ir lašinių Krs. Pristigaũ pakrato, tai ajerais pakračiau Ds. Šiemet žiemą išmirė [bitės], nebėr – maisto pristìgo Vb. Pavasarį, būdavo, vis pristeñgam visų galų Ut. Nepristiñgam: yr i yr vandenio Aps. Regis, aiški ūlyčia, eini eini ir pristingì kelio – tvora skersai ažtverta Mlt. Kalbėjo kalbėjo, dabar jau kalbos baigia pristìgt Krs. Aš tai greit pristengù kantrybės su vaikais Ds. Tik rodos pristìgus su teta gyvent Dglš. Pristigs pristigs sesutėlė žaliųjų rūtelių, tik nepristigs motinėlė gailių ašarėlių (d.) Ktk. ^ Kai pristigsì duonos, dantis ant tvoros pakabinsi Ukm. Nedalyk kitiem proto – pats pristigsì Slk. | impers.: Man pristìgo pinigų NdŽ. Kaip te nebepristiñga to lietaus! (sakoma stebintis ilgu lietumi) Mžš. ^ Kada gi pekloj smalos pristìgo? Ds. 2. netekti (negrįžtamai): Gerai gyvenau, kol vyro nepristigaũ Ob. Kai karvės pristìgom, buvo sunku Dbk. Tai ką, jau daikto pristigaĩ, kad čia atejai Lkm. Dabar jauni pristiñga dantų Antr. Šiteip dirbdama ir sveikatos pristigaũ Skdt. Akių pristigaũ, vilnas peržiem verpdama Dglš. Ir akių pristigau beverkdama LMD(Ut). Negalvojau, kad kojų pristigsiù Dbk. Anas anksčiau pristìgo tėvų, aš vėliau Gdr. 3. prispirti: Kai pristìgtų bėda, tai gal ir dabar da nueičiau Plv. | impers.: Vištai pristìgo kiaušį dėti, strokas J. \ stigti; apstigti; dastigti; nustigti; pastigti; pristigti
Dictionary of the Lithuanian Language.